Kas yra WebRTC ir kaip jis gali nutekinti jūsų IP adresą

WebRTC yra technologija, kuri leidžia naršyklėms tiesiogiai perduoti garsą, vaizdą ir duomenis be papildomų programų ar įskiepių. Ji naudojama daugelyje kasdienių paslaugų: vaizdo skambučiams, tiesioginiams pokalbiams, ekrano dalijimuisi, naršyklinėms bendradarbiavimo priemonėms. Tačiau kartu WebRTC yra ir viena iš dažniausiai aptariamų privatumo spragų. Dėl to, kaip ši technologija veikia naršyklės viduje, ji tam tikromis sąlygomis gali atskleisti jūsų IP adresą net ir naudojant VPN.

Dėl to ši tema svarbi kiekvienam, kuris rūpinasi savo skaitmenine apsauga. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip WebRTC veikia, kodėl ji kartais apeina VPN tunelį ir kokių veiksmų galima imtis, kad IP nenutekėtų.

Kas yra WebRTC technologija

WebRTC (Web Real-Time Communication) – tai atvirojo kodo technologija, tiesiogiai integruota į naršykles. Jos tikslas yra leisti dviem naršyklėms užmegzti ryšį realiuoju laiku, be tarpininkų ar papildomų įskiepių.

Kad toks ryšys būtų įmanomas, naršyklės turi žinoti viena kitos tinklo informaciją, įskaitant IP adresus. Šis procesas vyksta automatiškai, o daugeliu atvejų – nematomai vartotojui.

Dėl šios priežasties WebRTC yra patogi technologija kūrėjams ir naudinga vartotojams, tačiau kartu ji reiškia, kad naršyklė gali gauti daugiau tinklo informacijos, nei norėtumėte atskleisti.

Kaip WebRTC gali apeiti VPN ir atskleisti IP adresą

WebRTC ryšys naudoja STUN serverius, kurie padeda naršyklei nustatyti, kaip pasiekti kitą ryšio pusę realiuoju laiku. Tam procesui reikalinga informacija apie tinklo sąsajas ir IP adresus.

Problema atsiranda todėl, kad STUN užklausos vykdomos naršyklės lygmenyje. Tam tikrais atvejais jos gali pasiekti IP informaciją dar prieš tai, kai duomenys nukreipiami per VPN tunelį. Dėl to naršyklė gali atskleisti ne tik VPN serverio IP, bet ir tikrąjį viešą ar IPv6 IP adresą.

TURN serveriai naudojami tik tada, kai tiesioginis ryšys tarp dviejų pusių nepavyksta. Jie veikia kaip tarpininkai, tačiau IP nutekėjimų nesukelia. Būtent STUN mechanizmas yra pagrindinė WebRTC IP nutekėjimų priežastis.

Dėl šios priežasties svetainė gali matyti:

• matyti VPN suteiktą IP adresą,
• matyti jūsų tikrąjį viešą IP (kurį suteikė tiekėjas),
• matyti IPv6 adresą, net jei VPN dirba su IPv4,
• matyti vidinį (lokalų) tinklo IP.

Jei svetainė naudoja JavaScript, ji gali išgauti šią informaciją ir identifikuoti jus net tada, kai VPN rodo, kad ryšys saugus.

Tai vadinama WebRTC IP nutekėjimu (WebRTC leak).

Kodėl WebRTC nutekėjimas kelia riziką

IP adresas pats savaime nebūtinai atskleidžia asmens tapatybės, tačiau jis leidžia nustatyti apytikslę buvimo vietą, interneto tiekėją, tinklo tipą ir sudaro sąlygas susieti veiklą skirtingose svetainėse. Dėl to WebRTC nutekėjimai gali paneigti VPN teikiamą naudą.

Ši spraga gali paveikti:

Privatumą.

Jei svetainė mato tikrąjį IP, ji gali tiksliai nustatyti, iš kur jungiatės. Tai gali būti naudojama reklamai, profiliavimui ar net sekimui.

Geografinę prieigą.

Bandant pasiekti tik konkrečioms šalims skirtą turinį (pvz., užsienio katalogus), WebRTC gali parodyti tikrąją jūsų vietą, o platforma gali blokuoti prieigą.

Viešąjį „Wi-Fi“ saugumą.

Naudojantis nesaugiais tinklais svarbiausia, kad VPN paslėptų tikrąjį IP. Jei WebRTC jį atskleidžia, rizikuojama daugiau nei įprastai.

VPN efektyvumą.

Net jei VPN dirba puikiai, nutekantis IP leidžia svetainėms suprasti, kad naudojate VPN, o kartais—apeiti VPN funkcijas.

Kur WebRTC nutekėjimai pasitaiko dažniausiai

Ne visos naršyklės WebRTC tvarko vienodai. Dažniausiai nutekėjimai įvyksta:

• naršyklėse, kur WebRTC leidžiamas be apribojimų (Chrome, Edge, Opera);
• naudojant IPv6 ryšius, jei VPN nepalaiko IPv6 tunelių;
• naudojant naršyklės plėtinius vietoj pilnos VPN programos;
• kai VPN neturi integruotos apsaugos nuo WebRTC nutekėjimų;
• kai naršyklės nustatymai leidžia WebRTC pasiekti tinklo informaciją be apribojimų.

Privatumo orientuotos naršyklės (pvz., Firefox ar Brave) dažnai turi geresnę WebRTC kontrolę, tačiau nutekėjimas vis tiek galimas, jei nenustatytos papildomos apsaugos.

Kaip patikrinti, ar jūsų naršyklė nutekina IP per WebRTC

Patikrinimas paprastas, tačiau būtina tiksliai atlikti kelis žingsnius.

1. Išjunkite VPN ir užrašykite savo realų IP adresą. Tai padeda suprasti, ką naršyklė neturėtų rodyti naudojant VPN.
2. Įjunkite VPN ir prisijunkite prie kitos šalies. Naršyklėje turėtumėte matyti VPN serverio IP.
3. Atlikite WebRTC testą. Internete yra daug testų, kurie rodo, ar naršyklė per WebRTC pateikia papildomą IP adresą.
4. Palyginkite rezultatus. Jei matote nors vieną IP, sutampantį su realiuoju, yra WebRTC nutekėjimas.

Tokį testą verta atlikti kiekvieną kartą keičiant naršyklę, VPN protokolą ar įdiegiant naujus naršyklės plėtinius.

Kaip apsisaugoti nuo WebRTC IP nutekėjimų

Svarbiausia suprasti, kad WebRTC nėra pavojinga technologija pati savaime. Problema atsiranda tada, kai ji leidžia gauti jūsų tinklo informaciją. Šių veiksmų pakanka, kad apsisaugotumėte.

1. Naudokite VPN, kuris blokuoja WebRTC srautą

Rimti VPN tiekėjai turi apsaugas, kurios:

• neleidžia naršyklei pateikti tikrojo IP,
• riboja WebRTC užklausas,
• filtruoja IPv6 ryšius,
• nukreipia visą WebRTC srautą per VPN tunelį.

Jei VPN to neturi, nutekėjimo rizika daug didesnė.

2. Apribokite WebRTC naršyklės nustatymuose

„Firefox“ ir privatumo naršyklės leidžia išjungti WebRTC prieigą prie tinklo informacijos.

Chrome tipo naršyklėse verta naudoti patikimus plėtinius, kurie blokuoja WebRTC užklausas.

Tai netrukdo įprastam naršymui, tačiau kai kurių vaizdo pokalbių svetainių funkcionalumas gali būti ribotas. Sprendimą galima įjungti ar išjungti pagal poreikį.

3. Apribokite arba išjunkite IPv6, jei VPN jo nepalaiko

Kai kurie nutekėjimai atsiranda tik dėl IPv6.

Jei jūsų VPN su juo nedirba, geriau išjungti IPv6 operacinės sistemos nustatymuose.

4. Reguliariai tikrinkite WebRTC testus

Net jei viskas atrodo tvarkoje, naršyklės ir VPN programos gauna nuolatinius atnaujinimus. Todėl verta reguliariai atlikti IP, DNS ir WebRTC patikras, ypač prieš naudojantis viešais tinklais ar pasiekus jautrų turinį.