Bobby
Šifravimas yra pagrindinė priežastis, kodėl VPN apskritai turi prasmę. Be šifravimo VPN būtų tik techninis tarpininkas, pakeičiantis IP adresą, tačiau realiai neapsaugantis perduodamų duomenų. Būtent šifravimas užtikrina, kad informacija, kuri keliauja tarp jūsų įrenginio ir VPN serverio, būtų neįskaitoma tretiesiems asmenims.
Tai ypač svarbu šiandien, kai didelė dalis interneto naudojama per viešus „Wi-Fi“ tinklus, mobiliuosius ryšius ar nepatikimas vietines infrastruktūras. Šifravimas leidžia naudotis internetu žinant, kad net jei ryšys būtų perimtas, jo turinys liktų beprasmis tam, kas neturi šifravimo rakto.
Šiame straipsnyje nuosekliai paaiškinama, kas yra šifravimas, kaip jis veikia VPN tunelyje, kokius algoritmus naudoja šiuolaikiniai VPN ir kokias ribas svarbu suprasti, kad nebūtų susikurtas klaidingas saugumo jausmas.
Kas yra šifravimas
Šifravimas – tai procesas, kurio metu įprasti, skaitomi duomenys paverčiami užkoduota simbolių seka. Tokia seka tampa suprantama tik tam, kas turi tinkamą iššifravimo raktą. Šį procesą galima palyginti su skaitmeniniu seifu – informacija viduje egzistuoja, bet be rakto ji yra neprieinama.
Internete šifravimas naudojamas kur kas dažniau, nei dauguma vartotojų suvokia. Jis taikomas elektroninėje bankininkystėje, HTTPS ryšiuose, el. pašto paslaugose, žinučių programėlėse, debesų saugyklose ir, žinoma, VPN paslaugose.
VPN atveju šifravimas apima visą interneto srautą, kuris keliauja tarp jūsų įrenginio ir VPN serverio. Net jei duomenų paketai būtų perimti, juose nebūtų įmanoma atpažinti nei lankomų svetainių, nei perduodamo turinio.
Kaip šifravimas veikia VPN tunelyje
Įjungus VPN, tarp jūsų įrenginio ir VPN serverio sukuriamas vadinamasis VPN tunelis. Tai ne fizinis tunelis, o techninis ryšys, kuriame taikomi griežti saugumo ir šifravimo principai.
Procesas vyksta keliais etapais.
Pirmiausia VPN programa ir serveris susitaria dėl naudojamo protokolo ir šifravimo metodo. Šiame etape atliekamas saugus raktų apsikeitimas, kuris leidžia abiem pusėms užmegzti patikimą ryšį net ir nepatikimame tinkle.
Tuomet sugeneruojami šifravimo raktai, kurie galioja tik konkrečiai sesijai. Tai reiškia, kad net perėmus vieną ryšį, tas pats raktas nebebus tinkamas vėlesniems prisijungimams.
Visas srautas užkoduojamas dar jūsų įrenginyje, prieš jam patenkant į VPN tunelį. VPN serveris gauna užšifruotus duomenis, juos iššifruoja, perduoda į tikslinę svetainę ir grąžina atsakymą tuo pačiu užšifruotu keliu atgal.
Tarpiniai taškai – vieši „Wi-Fi“, vietiniai tinklai ar interneto tiekėjas – mato tik šifruotą duomenų srautą, bet ne jo turinį.
Kokį šifravimą naudoja šiuolaikiniai VPN
Dauguma patikimų VPN paslaugų remiasi industrijoje pripažintais algoritmais ir protokolais. Vartotojui nebūtina gilintis į matematiką, tačiau naudinga suprasti pagrindinius terminus.
Simetrinis šifravimas
Simetrinis šifravimas reiškia, kad tas pats raktas naudojamas ir duomenų užkodavimui, ir iškodavimui. VPN pasaulyje dažniausiai sutinkami du algoritmai.
AES-256 laikomas aukso standartu. Jis naudojamas ne tik VPN, bet ir finansų sektoriuje bei valstybinių institucijų sistemose. 256 bitų rakto ilgis suteikia itin aukštą saugumo lygį.
ChaCha20 yra modernesnis algoritmas, sukurtas efektyviam veikimui net ir silpnesniuose įrenginiuose. Jis ypač tinkamas mobiliesiems telefonams ir aplinkoms, kur nėra aparatūrinio AES pagreitinimo.
VPN protokolai
VPN protokolas apibrėžia, kaip duomenys keliauja tuneliu ir kaip taikomas šifravimas.
OpenVPN yra ilgą laiką naudojamas, atviro kodo protokolas, laikomas itin saugiu ir patikimu. Dažniausiai jis derinamas su AES-256 šifravimu.
WireGuard yra naujesnis, paprastesnės struktūros protokolas, orientuotas į greitį ir stabilumą. Jis naudoja ChaCha20 ir dažnai pasirodo VPN programose su individualiais pavadinimais, pavyzdžiui, NordLynx.
IKEv2/IPsec dažnai naudojamas mobiliuosiuose įrenginiuose, nes gerai tvarkosi su tinklo pasikeitimais, pavyzdžiui, pereinant nuo „Wi-Fi“ prie mobiliojo ryšio.
Kodėl šifravimas svarbus kasdieniam naudojimui
Šifravimas VPN paslaugose turi labai konkrečią praktinę naudą.
Viešuose „Wi-Fi“ tinkluose jis apsaugo nuo duomenų perėmimo, kuris be VPN būtų techniškai įmanomas. Interneto tiekėjas, naudodamas VPN, nebegali matyti, kokias svetaines lankote ar kokį turinį naudojate. Visa tai tampa ypač aktualu dirbant nuotoliniu būdu ar tvarkant jautrius duomenis.
Šifravimas taip pat sumažina riziką, kai naudojamos el. pašto, darbo ar finansinės platformos, nes net ir stebint ryšį neįmanoma suprasti perduodamo turinio.
Šifravimo ribos ir ką svarbu suprasti
Svarbu suvokti, kad šifravimas saugo duomenų perdavimą, bet ne visą jūsų elgesį internete.
Prisijungus prie paskyrų, pačios platformos mato jūsų veiklą. Naršyklės identifikavimas, slapukai ar savanoriškai pateikiama informacija nėra panaikinami vien VPN šifravimu. Taip pat šifravimas neapsaugo nuo kenkėjiškų programų, jei jos pačios įdiegiamos vartotojo.
Dėl šios priežasties šifravimas yra esminė, bet ne vienintelė saugumo dalis.
Kaip vertinti VPN pagal šifravimą
Renkantis VPN, verta atkreipti dėmesį į kelis aiškius kriterijus.
Naudojami algoritmai turėtų būti plačiai pripažinti, tokie kaip AES-256 ar ChaCha20. Protokolai – atviro kodo ir audituojami, pavyzdžiui, OpenVPN ar WireGuard. Taip pat svarbu, kaip šifravimas derinamas su kitomis saugumo funkcijomis, tokiomis kaip DNS nutekėjimo apsauga, kill switch ar no-logs politika.
Jei VPN paslauga aiškiai dokumentuoja šias detales ir vengia migloto marketingo, tai dažniausiai yra geras ženklas.